Telefono Nr. 8 46 452476 Fakso Nr. 8 46 453372 El.paštas - info@gargzdul.lt
Tilto g. 2 LT-96137 Gargždai Lietuva

Vidaus tvarkos taisyklės

KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS

GARGŽDŲ LIGONINĖS

VYRIAUSIOSIOS GYDYTOJOS

 

ĮSAKYMAS

DĖL naujos redakcijos Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo

 

2017 m. birželio  mėn. 30 d. Nr. 32-1

Gargždai

 

 

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 46 straipsniu, Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės įstatų 34.8 punktu:

  1. Tvirtinu naujos redakcijos Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės vidaus tvarkos taisykles (pridedamos);
  2. Laikau netekusiu galios vyriausiosios gydytojos 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 39 ,,Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“.
  3. Įsakymo vykdymo kontrolę pasilieku sau.

 

Vyr. gydytojos pavaduotoja

laikinai pavaduojanti vyr. gydytoją                                                                                                                                                                               Virgina Ruškienė


Patvirtinta:

Vyriausiosios gydytojos                                                                                                                                                                                                                                        2017 m. birželio 30 d.  įsakymu Nr. 32-1

 

 

Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės 

Vidaus tvarkos taisyklės

 

                 1.Bendroji dalis:

 

1.1.Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė (toliau tekste-įstaiga), įsteigta 1997 09 25 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 60. 1997 09 25 užregistruota Klaipėdos rajono savivaldybėje, registracijos numeris – VŠ 97-5, naujas registravimo pažymėjimas išduotas 2004 m. spalio 19 d. Valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo, Nr. 015635 įstaigos kodas –1635306256. Įstaiga veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų, Sveikatos priežiūros įstaigų, Nacionalinės sveikatos sistemos ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymais, šiais įstatais.

1.2.Įstaigos tipas – viešoji įstaiga;

1.3.Įstaigos veiklos sritis – pirmo ir antro lygio ambulatorinė ir stacionarinė asmens sveikatos priežiūra;

1.4.Įstaigos adresas: Gargždai, Tilto g. 2;

1.5.Įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (toliau tekste – taisyklės) reglamentuoja įstaigos ir jos padalinių bendrą darbo tvarką;

1.6.Darbuotojų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, darbo sutartys, kolektyvinė sutartis, saugos darbe instrukcijos, pareigų instrukcijos, vyriausiojo gydytojo įsakymai ir šios taisyklės;

1.7.Asmuo, priimamas į darbą, su darbdavio atstovu pasirašo sutartį, susipažįsta su šiomis taisyklėmis, pareigų instrukcija, saugos darbe instrukcijomis, kolektyvine sutartimi.

 

2.Įstaigos struktūra:

 

2.1.Administracija;

2.2.Konsultacinis diagnostinis skyrius;

2.3.Stacionaro skyrius

2.4.Vaikų raidos sutrikimų ankstyvos reabilitacijos tarnyba;

2.5.Pagalbinis skyrius;

2.6.Ūkio skyrius;

 

3.Darbo laikas:

 

3.1.Įstaigoje taikomos trys darbo laiko normavimo formos:
3.1.1.penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis;

3.1.2.suminė darbo laiko apskaita;

3.1.3.pasyvusis budėjimas namie.

3.2.Darbo laiko normavimo formų taikymas:

3.2.1.Penkių dienų darbo savaitė su 40 val. savaitine darbo trukme nustatyta: administracijos, pagalbinio skyriaus ir ūkio skyriaus darbuotojams;

3.2.2.Penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis su sutrumpinta savaitine darbo trukme nustatyta gydymo personalui, kuriam tai numatoma Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymais ar vyriausiojo gydytojo įsakymu, arba jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

3.2.3.Stacionaro skyriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita;

3.2.4. Klinikinės laboratorijos laborantėms bei rentgeno laborantėms, gydytojams echoskopuotojams, gydytojams radiologams, vidaus ligų gydytojams, teikiantiems geriatrijos bei paliatyvios slaugos paslaugas taikoma penkių dienų darbo savaitė ir pasyvusis budėjimas namie.

3.3.Darbuotojams, išvardintiems 3.2.1. punkte darbas pradedamas 800 val., baigiamas 1700 val., su 45 minučių pietų pertrauka – nuo 1200 iki 1245 val. Prieš poilsio ir švenčių dienas darbas sutrumpinamas ir darbas baigiamas 1545 val. (Ši norma taikoma tik tiems darbuotojams, kuriems kitų teisės aktų nėra nustatyta trumpesnė nei 40 valandų darbo savaitė).

3.4.Kiti įstaigos darbuotojai, nepriklausantys 3.3. punkte išvardintoms darbuotojų kategorijoms, dirba pagal iš anksto (prieš penkias darbo dienas) padalinių vadovų arba kitų atsakingų asmenų sudarytus, vyriausiojo gydytojo patvirtintus ir viešai paskelbtus darbo grafikus.

3.5.Darbuotojui draudžiama pasitraukti iš darbo vietos neperdavus pamainos. Jeigu į darbą neatvyko jį turėjęs pakeisti darbuotojas, dirbantysis privalo apie tai pranešti padalinio vadovui ar kitam vadovaujančiam asmeniui, kuris nedelsiant privalo imtis reikiamų priemonių.

3.6.Darbas virš nustatytos darbo trukmės nelaikomas viršvalandiniu darbu vyriausiajam gydytojui, vyriausiojo gydytojo pavaduotojams, vyriausiajam buhalteriui, ekonomistui, slaugos administratorei.

3.7.Viršvalandinis darbas taikomas tik laikantis galiojančių įstatymų.

3.8.Darbo metu draudžiama darbuotojus atitraukti nuo jų tiesioginių pareigų – organizuoti įvairius visuomeninius (nesusijusius su darbu) susirinkimus, posėdžius, įvairius pasitarimus. Pažeidę šią nuostatą darbuotojai gali būti baudžiami.

 

4.Poilsio laikas:

 

4.1.Sudarydami darbo grafikus padalinių vadovai ar asmenys, atsakingi už darbo grafikų sudarymą, privalo griežtai laikytis paros ir savaitės poilsio režimų bei užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. Negali būti patvirtintas toks darbo grafikas, kuriame yra pažeistos įstatymų nustatytos paros ir savaitės poilsio normos, nesilaikoma reikalavimo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.

4.2. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Visos kasmetinės atostogos darbuotojui turi būti suteiktos iki 11 darbo mėnesio pabaigos.

4.3.Tolesniais metais kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojams pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Atostogų grafikus sudaro padalinių vadovai iki kiekvienų metų sausio 15 dienos ir tvirtinami vyriausiojo gydytojo. Iš anksto (prieš penkias d.d.) susitarus darbdavio atstovui, padalinio vadovui ir darbuotojui, kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos ne pagal iš anksto patvirtintą atostogų grafiką.

4.4.Kasmetinės atostogos suteikiamos darbo dienomis. Kasmetinės atostogos, jeigu to pageidauja darbuotojas ir tai nekenkia įstaigos interesams, gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė už 10 darbo dienų.

4.5. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią dvidešimt darbo dienų, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.

4.6. Darbuotojams, išvardintiems 3.2.1. punkte nustatoma 35 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų trukmė. Kitiems darbuotojams atostogų trukmę reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

4.7.Švenčių dienos, paskelbtos nedarbo dienomis, į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

4.8.Tikslinės atostogos suteikiamos įstatymuose, kituose teisės aktuose bei kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, arba darbdaviui ir darbuotojui susitarus.

 

5.Darbo apmokėjimas:

 

5.1.Darbo užmokesčio dydis nustatomas pagal įstaigoje patvirtintą darbo užmokesčio nustatymo tvarką bei nurodomas darbo sutartyje.

5.2.Visiems darbuotojams garantuojamas minimalus atlyginimas, kuris mokamas nepriklausomai nuo įstaigos ar jos padalinių rentabilumo ir gaunamų pajamų.

5.3.Įstaigoje nustatytos ir taikomos darbo apmokėjimo formos:

5.3.1.Fiksuoto dydžio pareigybinė mėnesinė alga;

5.3.2.Atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką arba atliktą darbą;

5.3.3.Mišri darbo apmokėjimo forma.

5.3.4.Priedai už papildomą darbą, padidėjusį darbo krūvį ar gerus darbo rezultatus.

5.4.Jeigu darbuotojas dirba nepilną darbo dieną, jam mokamas atlyginimas lygus proporcingai dirbtam laikui. Tokiu atveju atlyginimas gali būti mažesnis už įstatymų nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą.

5.5.Darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto patvirtintą grafiką apmokamas taip, kaip tai numato galiojantys įstatymai, kiti norminiai dokumentai, kolektyvinė sutartis.

5.6. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį – 10 ir 25 kiekvieno mėnesio dieną.

5.7.Premijos, vienkartinės išmokos ir pašalpos mokamos taip, kaip tai yra nustatyta įstaigos valdymo organų patvirtintuose darbuotojų premijavimo ir pašalpų skyrimo nuostatuose.

 

6.Darbo tvarka padaliniuose:

 

6.1.Darbo organizavimas stacionaro skyriuose (išskyrus dienos stacionarą):

6.1.1.Pacientų guldymo į stacionarą ir išrašymo tvarka:

6.1.1.1.Ligoniai hospitalizuojami priėmimo kambaryje, kuris veikia visą parą be poilsio ir švenčių dienų.

6.1.1.2.Hospitalizavimo būdai – ekstrinis ir planinis. Planinis hospitalizavimas organizuojamas taip, kad būtų užtikrintas ekstrinis hospitalizavimas;

6.1.1.3.Ligoniai hospitalizuojami, turintys pirmo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų, II ir III lygio sveikatos priežiūros stacionarinių įstaigų bei gydytojų specialistų siuntimus. Be siuntimų hospitalizuojami atvykę ligoniai dėl BMP (būtinosios medicininės pagalbos), jei priimantis gydytojas nustato, kad pacientą reikia tirti ir gydyti stacionare pagal SAM nustatytą tvarką;

6.1.1.4.Hospitalizuoti ligonį be jo ar jo atstovų (jeigu pacientas yra iki 16 metų ar neveiksnus žmogus) sutikimo negalima, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

6.1.1.5.Paciento ar jo atstovo sutikimo nereikia, kai:

  • yra grėsmė asmens gyvybei ir jis pats dėl to negali tokio sutikimo duoti;
  • yra grėsmė nepilnamečio ar neveiksnaus asmens gyvybei, o jo įstatyminių atstovų negalima greitai surasti;
  • kitais įstatymų numatytais atvejais;

6.1.1.6. Pacientai palaikomajam gydymui ir slaugai hospitalizuojami pagal nukreipimą (F 027). Nukreipimą palaikomajam gydymui ir slaugai išduoda pirminės ambulatorinės arba stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas,  kai yra patvirtintos diagnozės ir nereikalingas papildomas ištyrimas. Pacientui hospitalizacijos metu susirgus kitomis ligomis, prireikus specializuotos pagalbos, nukreipiamas specialistų konsultacijai arba perkeliamas į aukštesnio lygio stacionarinę sveikatos priežiūros įstaigą. Nukreipime gydytojas nurodo:  diagnozę (pažymi ligos kodą pagal TLK – 10); trumpą anamnezę, atliktus tyrimus (klinikinį kraujo, šlapimo, pagal parodymus EKG, krūtinės rentgenogramą ir kt.).  Paciento skyriuje buvimo trukmę lemia: stacionarinių slaugos paslaugų poreikis, objektyvi paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas. Maksimali hospitalizacijos slaugai ir palaikomajam gydymui trukmė – 120 dienų per metus (išskyrus tuos atvejus, kai apsimoka pats pacientas arba gydymas finansuojamas iš kitų šaltinių).

6.1.17..Paciento mirties ar kritinės būklės atveju elgiamasi taip, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos mirties registravimo ir kritinių būklių įstatyme bei  paruoštame procedūros aprašyme;

6.1.1.8.Paciento rūbai ir asmeniniai daiktai hospitalizavimo metu (pacientui pageidaujant) laikomi specialioje drabužių saugojimo patalpoje. Įstaiga neatsako už paliktus rūbinėse ir palatose pinigus, dokumentus, papuošalus ir kitus brangius daiktus.

6.1.1.9.Pacientui pageidaujant, jo dokumentai, pinigai, papuošalai ar kiti brangūs daiktai perduodami saugojimui 12 taisyklių skyriuje nustatyta tvarka.

6.1.1.10.Pacientui mirus, jo rūbai ir (ar) brangūs daiktai, užpildžius reikiamus dokumentus, atiduodami mirusiojo artimiesiems.

6.1.2.Personalo darbo organizavimas:

6.1.2.1.Už skyriaus darbą atsako skyriaus vedėjas;

6.1.2.2.Už slaugos darbuotojų, sanitarių ir valytojų darbą atsakinga skyriaus slaugos administratorė (vyresnioji slaugytoja);

6.1.2.3.Skyriai dirba pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką, visą parą, septynias dienas per savaitę. Visi darbuotojai privalo laikytis pareiginių instrukcijų nuostatų;

6.1.2.4.Skyrių pamainos perduodamos nuo 7 iki 9 val. ir nuo 19 iki 20 val. Detalią pamainos perdavimo tvarką nustato skyriaus vedėjas ir apie tai informuoja visus skyriaus darbuotojus;

6.1.3.Pacientų elgesio ligoninėje tvarka:

6.1.3.1.Stacionaro skyriuose besigydantys pacientai privalo laikytis nustatyto režimo:

  • 7 val. kėlimasis;
  • 7 – 8 val. rytinis tualetas;
  • 8 – 830 pusryčiai;
  • 830 – 9 val. pasiruošimas gydytojų vizitacijai;
  • 9 – 12 val. gydytojų vizitacijos;
  • 13 – 14 val. pietūs;
  • 14 – 15 val. gydytojų paskyrimų vykdymas, procedūros tyrimai;
  • 15 – 17 val. ramybės valandos;
  • 1730 – 18 val. vakarienė;
  • 1 8– 21 val. vakarinės procedūros, pasiruošimas nakties miegui;
  • nuo 22 val. nakties miegas;

6.1.3.2.Pacientai turi:

  • Laikytis ligoninėje nustatytos vidaus tvarkos;
  • vykdyti gydančio gydytojo paskirtas procedūras;
  • rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais, tyrimų ir diagnostikos klausimais konsultuotis su gydančiu gydytoju;
  • suteikti sveikatos priežiūros specialistams informaciją apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;
  • tausoti ligoninės turtą, jo negadinti ir nenaikinti. Sugadinus ar sunaikinus ligoninės turtą – atlyginti padarytą žalą;
  • nesinaudoti buitiniais elektros prietaisais atsineštais iš namų, jeigu tai nėra prietaisai, naudojami asmens higienai, arba jeigu tai nėra suderinta su skyriaus vedėju ir nesumokėta įstaigos kasoje nustatyto dydžio mokesčio už sunaudotą elektros energiją;
  • turėti asmens higienos priemones (dantų šepetėlį, dantų pastos, šukas, muilą);
  • laikytis švaros ir tvarkos, tvarkingai prižiūrėti lovą, drabužius, individualias spinteles. Maisto produktus laikyti šaldytuve, spintelėse;
  • išeidami iš palatų pasirūpinti jiems priklausančių daiktų saugumu;

6.1.3.3. Stacionaro skyriuose besigydantiems pacientams draudžiama:

  • be gydančio gydytojo ar skyriaus vedėjo leidimo išvykti iš ligoninės teritorijos;
  • rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus ar psichotropinius preparatus skyriaus patalpose;
  • būti apsvaigusiam nuo alkoholio ar psichotropinių preparatų ligoninės patalpose;
  • kelti triukšmą, nepagarbiai elgtis su personalu ar kitais pacientais arba kitaip šiurkščiai pažeidinėti viešąją tvarką ar nustatytą režimą;
  • ligoninės teritorijoje ar patalpose žaisti azartinius žaidimus;

6.1.3.4. Paciento lankytojams galioja tie patys draudimai, kaip ir pacientui (išskyrus 6.1.3.3.1. punktas). Pacientui ar jo lankytojams nesilaikant 6.1.3.3. punkte nustatytų reikalavimų, pacientas išrašomas iš skyriaus, apie tai pažymint jo medicinos dokumentuose

6.1.3.5.Pacientai ar jų artimieji turi teises nurodytas šių taisyklių 10 skyriuje.

6.2.Darbo organizavimas konsultaciniame diagnostiniame skyriuje:

6.2.1.Konsultaciniam diagnostiniam skyriui (toliau – KDS) vadovauja vyr. gydytojos pavaduotoja medicinai;

6.2.2.Už KDS vidurinio medicinos personalo darbą atsako ligoninės slaugos administratorė;

6.2.3.KDS dirba penkias dienas per savaitę nuo 7 iki 19 valandos, pagal iš anksto patvirtintą grafiką;

6.2.4.KDS struktūra:

  • registratūra;
  • gydytojų konsultantų kabinetai;
  • laboratorija;
  • fizinės medicinos ir reabilitacijos poskyris (fizinė medicina, kineziterapija, masažas, ambulatorinė reabilitacija);
  • echoskopijos, endoskopijos, funkcinės diagnostikos kabinetai;
  • rentgeno kabinetas;
  • profilaktinių apžiūrų kabinetas.

6.2.5.Pacientai, atvykę į KDS, užsiregistruoja registratūroje, kur jiems yra suteikiama visa informacija apie dirbančių gydytojų darbo laiką ir vietą, teikiamų procedūrų ir tyrimų sąrašą ir tvarką. Ekstrinė pagalba teikiama be eilės. Planinė pagalba teikiama eilės tvarka, galima išankstinė registracija.

6.2.6.Pacientai, turintys teisę gauti nemokamas medicinines paslaugas, pateikia asmens pasą arba gimimo liudijimą (jei pacientas nepilnametis) bei vieną iš šių dokumentų:

  • sveikatos draudimo pažymėjimą;
  • pensininko pažymėjimą;
  • invalido pažymėjimą;
  • bedarbio pažymėjimą;

6.2.7. Pacientai, neturintys teisės į nemokamas medicinines paslaugas, išskyrus būtinąją medicininę pagalbą, už teikiamas medicinines paslaugas iš anksto sumoka ligoninės kasoje;

6.2.8.Ambulatorinė konsultacinė asmens sveikatos priežiūra skyriuje teikiama pacientams, turintiems pirmo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo siuntimą. Siuntimo nereikia jeigu:

  • pacientas kreipiasi dėl būtinosios atitinkamo specialisto pagalbos;
  • pacientas lankosi dėl tos pačios priežasties pas tą patį specialistą arba jam skirtas ilgalaikis stebėjimas (dispanserizacija);
  • kreipiasi pas gydytojus specialistus – dermatovenerologą,

6.3.Darbo organizavimas vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje:

6.3.1.Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybai (toliau – tarnyba) vadovauja, vyriausiojo gydytojo įsakymu paskirtas gydytojas – pediatras;

6.3.2.Už tarnybos inventorių ir specialistų komandos darbą atsako vyresnioji bendrosios praktikos slaugytoja (administratorė).

6.3.3.Tarnyba dirba penkias dienas per savaitę nuo 700 iki 1900 valandos, pagal iš anksto patvirtintą grafiką;

6.3.4.Tarnybą sudaro: vyresnioji bendrosios praktikos slaugytoja (administratorė), registratūra, socialinis darbuotojas; gydytojas pediatras; psichologas; logopedas; masažuotoja; kineziterapeutas.

6.3.5.Paslaugos teikiamos pacientams ir jų šeimos nariams, turintiems pirmo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo siuntimą.

6.3.6.Tarnyba dirba vadovaudamasi vyriausiojo gydytojo patvirtintais nuostatais.

 

  1. Pacientų lankymo, išrašymo ir perkėlimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarka:

 

7.1. Pacientų lankymo tvarka:

7.1.1. Pacientus, gulinčius stacionaro skyriuose, galima lankyti nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 19 val.

7.1.2. Sunkios būklės pacientus galima lankyti tik gavus skyriaus vedėjo leidimą.

7.1.3. Pacientų lankymas yra draudžiamas rajone paskelbus gripo epidemiją, ar įvedus karantiną kilus kitų užkrečiamųjų ligų išplitimo grėsmei.

7.1.4. Pacientų lankytojai turi laikytis ligoninėje nustatytos vidaus tvarkos.

7.2. Pacientų išrašymo tvarka:

7.2.1. Pacientai išrašomi iš stacionaro skyrių gydančio gydytojo sprendimu.

7.2.2. Pacientai išrašomi iš stacionaro skyrių šiais atvejais: baigus stacionarinį gydymą; pažeidus ligoninės vidaus tvarkos taisykles (6.1.3.4. punktas); paciento ar jo atstovo raštišku prašymu; perkeliant į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

7.3. Paciento perkėlimo į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą tvarka:

7.3.1. Pacientai perkeliami į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas gydančio gydytojo sprendimu, o budėjimo metu – budinčio gydytojo sprendimu.

7.3.2. Pacientų perkeliamo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas atvejai:

7.3.2.1. kai nėra galimybių suteikti kvalifikuotą pagalbą vietoje;

7.3.2.2. gydymas reikalingas ir, nustačius klinikinę diagnozę, ligoninė negali atlikti būtinų tyrimų ir užtikrinti gydymo – į II ar III lygio gydymo įstaigą;

7.3.2.3. atlikus tyrimus ir pravedus gydymo kursą, ligoniui reikalinga slauga – į slaugos ligoninę ar  į Gargždų ligoninės slaugos padalinį arba išrašomas slaugai namuose;

 

  1. Keitimasis informacija su kitomis gydymo įstaigomis ar gydytojais:

 

8.1.Gydytojas specialistas, suteikęs ligoniui pagalbą, pakonsultavęs ir paskyręs gydymą, informuoja apie tai ligonį siuntusį gydytoją ar pirmo lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

8.2.Išrašius ligonį iš įstaigos stacionaro, gydęs gydytojas privalo ne vėliau, kaip per tris dienas išsiųsti išrašą iš ligos istorijos gydytis stacionare siuntusiam gydytojui ar gydymo įstaigai.

 

  1. Nemokamų ir mokamų paslaugų teikimas:

 

9.1.Nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos:

9.1.1.Apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu;

9.1.2.Apsidraustiems savanorišku sveikatos draudimu;

9.1.3.Asmenims, apdraustiems valstybės lėšomis:

  • turintiems teisę gauti bet kurios rūšies pensiją;
  • nedirbantiems darbingo amžiaus, užsiregistravusiems gyvenamosios vietos darbo biržoje, bei nedarbingiems jų šeimų nariams;
  • nėščiosioms, bei turinčioms teisės aktų nustatytas motinystės atostogas;
  • motinoms (tėvams, jeigu motinos nėra), iki jų vaikams sukaks 8 m., o taip pat motinoms (tėvams, jeigu motinos nėra), auginančioms du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės;
  • asmenims iki 18 metų amžiaus;
  • bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviams ir studentams;
  • valstybės remiamiems asmenims, turintiems teisę gauti socialinę pašalpą;
  • I ir II bei nedirbantiems III grupės invalidams;
  • sergantiesiems SAM nustatyto sąrašo ligomis;
  • asmenims, kurių sveikatai pakenkė nusikaltimai, jei šie asmenys teisės aktų nustatyta tvarka yra nukentėjusieji ar liudytojai baudžiamosiose bylose;
  • reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir asmenims, nukentėjusiems 1991 m. sausio 13 d. įvykiuose ar kitaip gindami Lietuvos nepriklausomybę;
  • asmenims, prisidėjusiems prie Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo;
  • buvusiems geto ar mažamečių fašistinio įkalinimo vietų kaliniams;
  • asmenims, sergantiems TBC, lytiniu keliu plintančiomis ligomis, AIDS, užkrečiamosiomis, endokrininėmis, psichinėmis, onkologinėmis ligomis, priklausomybės nuo alkoholio sindromu, narkomanijomis, toksikomanijomis (tik pagal konkrečią ligą);

9.1.4.Būtinoji medicinos pagalba teikiama, neatsižvelgiant į paciento gyvenamąją vietą. Užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, būtinoji medicinos pagalba teikiama SAM nustatyta tvarka, jei kitaip nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

9.2.Mokamos medicininės paslaugos teikiamos:

9.2.1.Asmenims, nepriklausantiems 9.1. sąrašui, pagal SAM patvirtintus įkainius;

9.2.2.Pacientams, turintiems teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu jie savo iniciatyva pasirinko brangiau kainuojančias medžiagas, paslaugas, procedūras, tai faktinės ir bazinės kainų skirtumą apmoka pats pacientas.

9.2.3.Paciento pageidavimu papildomi tyrimai, procedūros ar paslaugos, pagal SAM patvirtintus įkainius;

9.2.4.Profilaktinės apžiūros visiems pacientams yra mokamos;

9.2.5.Būtinosios tarnybos karių, šaukiamųjų, asmenų, sulaikytų policijos ar esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų, antro lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto (LR Vyriausybės patvirtinta tvarka);

9.3. Mokamos medicininės ir nemedicininės paslaugos, kurių nomenklatūra ir kainos patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, teikiamos visiems gyventojams:

9.3.1. Ligonio pervežimas, jam pageidaujant, įstaigos transportu už 1 km – 0,43 €;

9.3.2. Dokumentų kopijos pagaminimas ( už vieną A4 formato puslapį) – 0,14 €;

9.3.3. Asmeninių buities elektros prietaisų (išskyrus skirtų asmens higienai) naudojimas stacionaro skyriuose  už vieną parą – 0,29 € Lt;

9.3.4. Detalus asmens ambulatorinės kortelės išrašo paruošimas pacientui pageidaujant – 4,34 €;

9.3.5. Vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos nelankantiems     vaikams ir papildomas procedūros jų pageidaujantiems vaikams, kuriems suteikta 18-os lovadienių paslaugų:

– už grupės terapijos užsiėmimą 1,45 €;

– už individualios diagnostikos arba individualios terapijos užsiėmimą – 2,9€ ;

9.3.6. Vienos paros nakvynės paslauga motinai (tėvui) pageidaujančiam slaugyti vyresnį, kaip 3 metų vaiką, gydomą stacionare:

– be maitinimo – 5,10 €;

– su maitinimu – 8,3 €;

9.3.7. Skaitmeninio vaizdo įrašymas į CD, pacientui prašant – 1,45 €;

9.3.8. Skaitmeninio vaizdo atspausdinimas rentgeno nuotraukoje, pacientui prašant:

– 35 x 43 – 5,79 €;

– 20 x 25 – 3,48 €;

9.3.9. Neskaitmeninės rentgenogramos (atliktos ant nuotraukos) išdavimas, pacientui    prašant – 1,45 €;

9.3.10. Skaitmeninė  rentgenogramos atspausdinimas ant popieriaus, pacientui prašant –                                        0,87 €

9.3.11. Nemedicininės pažymos išdavimas – 0,87 €.

9.3.12. Kitos medicininės paslaugos teikiamos sveikatos apsaugos ministro patvirtintais įkainiais.

 

  1. Pacientų ir jų atstovų teisės ir pareigos įstaigoje bei jų įgyvendinimo tvarka:

 

10.1. Pacientas yra asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis. Paciento atstovas yra pagal įstatymą arba atstovas pagal pavedimą. Pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina pats arba per savo atstovus arba tik per atstovus ar teismo leidimu. Atstovai, veikdami paciento vardu, privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens dokumentus.

10.2. Pacientų ir jų atstovų teisės:

10.2.1.Teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas:

10.2.1.1.Pacientų teisių negalima varžyti dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų.

10.2.1.2.Pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Gydytojai ar slaugos darbuotojai turi gerbti paciento asmens privatumą. Pacientai turi teisę būti gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą, slaugą būtų žiūrima pagarbiai.

10.2.1.3.Jeigu įstaigos ribotos gydymo galimybės neleidžia visiems pacientams tuo pačiu metu suteikti vienodą gydymą, gydytojo pasirinktas gydymas turi būti mediciniškai pagrįstas ir nediskriminuojantis kitų pacientų.

10.2.1.4.Pacientams turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminančios priemonės, kad jie nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų.

10.2.1.5.Pacientai turi teisę būti prižiūrimi ir numirti pagarboje.

10.2.2.Teisė į prieinamą sveikatos priežiūrą:

10.1.2.1.Paciento teisę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai. Paciento teisę gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų, nustato Sveikatos draudimo įstatymas.

10.2.2.2.Būtinoji medicinos pagalba turi būti suteikta neatidėliotinai. Jeigu paciento gyvenamojoje vietovėje greitai suteikti būtinąją pagalbą nėra galimybių, įstaigos administracija, gydytojas, į kuriuos kreipėsi pacientas, turi informuoti apie priežastis ir laiką, kurį pacientas turės laukti, kol jam bus suteikta būtinoji medicinos pagalba šioje įstaigoje. Jeigu paciento gyvenamojoje vietovėje tokio rūšies medicininės pagalbos nėra galimybės suteikti, įstaigos administracija ir gydytojas turi informuoti pacientą, kur jis gali gauti būtinąją medicininę pagalbą. Prireikus įstaiga savo lėšomis privalo pervežti pacientą į kitą sveikatos priežiūros įstaigą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

10.2.3. Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą:

10.2.3.1. Pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros specialistą;

10.2.3.2. Pacientas turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę.

10.2.4.Teisė į informaciją:

10.2.4.1.Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros sistemoje teikiamas paslaugas  jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti;

10.2.4.2. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie jam sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją;

10.2.4.3.Pacientas turi būti informuojamas apie sveikatos priežiūros ar slaugos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir tvarką, kiek tai susiję su jo buvimu toje įstaigoje.

10.2.4.4. Pacientas, turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, 10.1.4.5.Pacientui pageidaujant, turi būti pateikta ligos istorija ar kiti jo medicininiai dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų jo gyvybei (apie tai sprendžia jį gydantis gydytojas ar gydytojų konsiliumas). Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydantis gydytojas pažymi ligos istorijoje.

10.2.4.5.Informacija apie paciento sveikatos būklę yra konfidenciali, todėl tretiesiems asmenims ji gali būti suteikta tik esant raštiškam paciento sutikimui. Tokio sutikimo nereikia, kai dėl informacijos kreipiasi teismas ar kitos institucijos, kurioms tokias teises suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai, taip pat, kai informacija suteikiama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems jų sveikatos ekspertizę.

10.2.4.6.Pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytas jo ligos istorijos ir (ar) kitų dokumentų kopijos.

10.2.4.7.Informacija nepilnamečiui pacientui, jo tėvams ar globėjams turi būti pateikta jiems suvokiama forma. Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio ir jo tėvų ar globėjų, gydantis gydytojas, pateikdamas informaciją turi vadovautis nepilnamečio paciento interesais.

10.2.4.8.Pacientas turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą.

10.2.5.Teisė atsisakyti gydymo:

10.2.5.1.Pacientas negali būti gydomas ar jam teikiama kita priežiūra ar slauga prieš jo valią, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatyta kitaip. Jeigu yra galimybė, pacientui turi būti pasiūlytas kitas gydymas ar kitos sveikatos priežiūros paslaugos.

10.2.5.2.Teikiant būtinąją (pirmąją ar skubią) medicinos pagalbą, jeigu pacientas yra be sąmonės ar dėl kitos priežasties negalima sužinoti jo valios ir gresia rimtas pavojus jo gyvybei ar sveikatai, tokia medicininė pagalba turi būti suteikta ir be paciento sutikimo.

10.2.5.3.Paciento, psichikos ligonio, nesugebančio teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, gydymo ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

10.2.6.Teisė nežinoti – Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui pateikiama prieš jo valią.

10.2.7. Teisė skųstis – pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šių taisyklių 11 skirsnyje nustatytų reikalavimų.

10.2.8. Teisė į anoniminę sveikatos priežiūrą – ne jaunesni kaip 16 metų pacientai, sergantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto sąrašo ligomis, turi teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės. Už sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, pacientas moka pats, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis.

10.3. Pacientų ir jų atstovų pareigos:

10.3.1. Pacientas privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais sveikatos priežiūros įstaigos nustatytais dokumentais ir vykdyti juose nurodytas pareigas.

10.3.2. Pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais.

10.3.3. Pacientai, norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, išskyrus būtinosios sveikatos priežiūros atvejus.

10.3.4. Pacientas kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.

10.3.5. Pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų. Pacientas privalo informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto režimo, dėl kurių jis davė sutikimą.

10.3.6. Pacientas privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais. Hospitalizuoti pacientai privalo laikytis šių taisyklių 6.1.3.2. – 6.1.3.4. punktuose nustatytų reikalavimų.

10.3.7. Neeikvoti įstaigos resursų be būtino reikalo.

10.3.8. Pranešti įstaigos vyriausiajam gydytojui ar kitam administracijos atstovui apie pastebėtus pacientų teisių suvaržymus.

10.3.9. Pacientui, kuris pažeidžia savo pareigas, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba trukdo jiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti nutrauktas (6.1.3.4. punktas), išskyrus atvejus, jei tai grėstų pavojus paciento gyvybei.

10.4.Pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka:

10.4.1. Pacientai savo teises įgyvendina patys asmeniškai arba per atstovus.

10.4.2. Įgyvendindami savo teises, pacientai negali jomis piktnaudžiauti ir tuo pažeisti kitų asmenų (pacientų, lankytojų, darbuotojų ir kt.) teises.

10.4.3. Įstaigos darbuotojai negali siaurinti pacientų teisių, riboti jų ar kliudyti pacientams jas įgyvendinti. Pacientų teisių įgyvendinimas gali būti ribojamas tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

10.4.4. Pacientų teisių įgyvendinimo faktus – siunčiant pacientą į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, paciento teisės nežinoti įgyvendinimas, sprendimo neišduoti medicinos dokumentų priėmimas bei motyvai, paciento sutikimas dalyvauti biomedicininiuose tyrimuose ir mokymo procese – gydantis gydytojas privalo įrašyti medicininiuose dokumentuose bei teisės aktų nustatytais atvejais gauti išankstinį paciento ar jo atstovo sutikimą raštu.

10.4.5. Už pacientų pareigų įgyvendinimo kontrolę atsako gydantis gydytojas ar padalinio vadovas.

 

  1. INFORMACIJOS APIE PACIENTĄ TEIKIMO TVARKA PACIENTUI IR JO ARTIMIESIEMS BEI INSTITUCIJOMS:

 

11.1. Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidencialia.

11.2. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Jeigu terminas nėra nurodytas, tuomet informacija nurodytiems asmenims teikiama paciento buvimo ligoninėje laikotarpiu.

11.3 Jei informacija yra suteikiama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientus, atliekantiems pacientų sveikatos ekspertizę, teisėsaugos institucijoms taip pat institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę kontroliuoti sveikatos priežiūros veiklą, paciento sutikimas nėra būtinas.

11.4. Konfidenciali informacija laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.

11.5. Atstovai, veikdami paciento vardu, privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens dokumentus.

11.6. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus.

11.7. Informaciją apie besigydančių pacientų būklę gali suteikti gydantys gydytojai, skyrių vedėjai, budintys gydytojai.

11.8. Pacientui ar jo atstovui paprašius, gydantis gydytojas turi informuoti apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę.

11.9. Informacija pateikiama suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus.

11.10.Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui ar jo atstovui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes, atsisakius siūlomo gydymo.

11.11. Pacientui ar jo atstovui pageidaujant, turi būti pateikta “Gydymo stacionare istorija” ar kiti jo medicininiai dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų jo gyvybei (apie tai sprendžia gydytojų konsiliumas). Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydantis gydytojas pažymi “Gydymo stacionare istorijoje”.

11.12. Gydytojas privalo paaiškinti įrašų medicinos dokumentuose reikšmę. Jeigu pacientas ar jo  atstovas reikalauja, ir šis reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas privalo ištaisyti, užbaigti, panaikinti, paaiškinti ir (ar) pakeisti netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga. Jeigu gydantis gydytojas nesutinka su tokiu pageidavimu, tai jo pagrįstumą sprendžia gydytojų konsiliumas.

11.13. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą (teismams, prokuratūrai, ikiteisminį tyrimą atliekančioms įstaigoms, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnyboms), taip pat sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, kai yra paciento skundas bei asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą. Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus.

11.14. Už žodinės informacijos apie pacientą teikimą pacientui ar jo artimiesiems atsakingas gydantis gydytojas. Ši informacija turi būti suteikta kreipimosi metu, o nesant tokios galimybės – per vieną darbo dieną.  Į raštiškus prašymus dėl informacijos apie pacientą pateikimo, dėl kurių kreipiasi pacientai, jų atstovai ar institucijos, raštu atsakoma per 10 darbo dienų. Už atsakymo raštu pateikimą atsakingas vyriausias gydytojas.

11.15. Telefonu informacija apie paciento sveikatos būklę neteikiama.

 

  1. Paciento turimų dirbinių iš brangiųjų metalų, brangių protezų ir pinigų registravimo bei saugojimo tvarka:

 

12.1. Pacientai, gulintys stacionaro skyriuose, turintys dirbinių iš brangiųjų metalų, brangių protezų, pinigų ir kitų brangių mažo gabarito ir svorio daiktų (toliau – brangūs daiktai), gali perduoti juos ligoninei saugojimui.

12.2. Brangius daiktus priima saugojimui priėmimo kambario slaugytoja, kuri įforminą brangių daiktų priėmimą, užpildydama ,,Iš ligonio paimtų daiktų ir vertybių kvitą“ (toliau – kvitas) (forma Nr. 5 SAM), kuriame užrašomas kvito numeris, paciento vardas, pavardė, atvykimo gydytis data, priimtų saugojimui daiktų (vertybių) pavadinimas, apibūdinimas bei kiekis. Kvitą pasirašo pacientas arba jo atstovas, daiktus saugojimui priėmusi slaugytoja, ligoninės darbuotoja, atsakinga už priimtų daiktų saugojimą. Kvitas surašomas dviem egzemplioriais: pirmas – pacientui, antras – ligoninei. Brangūs daiktai saugojami seife, individualioje talpoje prie jų pridedamas antrasis kvito egzempliorius. Pasaugos paslauga nemokama.

12.3. Grąžinami šie daiktai pacientui arba jo atstovui, pacientą išrašant iš stacionaro skyrių arba perkeliant į kitą gydymo įstaigą. Daiktai grąžinami pagal paciento pateiktą kvitą. Gavęs daiktus pacientas ar jo atstovas pasirašo antrajame kvito egzemplioriuje. Pacientui mirus, daiktai grąžinami jo artimiesiems. Jeigu pacientas ar jo atstovas nepateikia kvito, daiktai gali būti gražinami surašius kvito panaikinimo aktą, kurį pasirašo priėmimo kambario slaugytoja ir pacientas arba jo atstovas.

12.4. Ši tvarka galioja ir paciento rūbų pasaugai.

 

13.Bendrosios darbuotojų pareigos:

 

13.1. Įstaigos darbuotojai privalo:

13.1.1. Būti apsirengę nustatyto pavyzdžio tvarkingais darbo rūbais, naudoti kitas kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones darbo metu visą darbo laiką.

13.1.2. Laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

13.1.3. Būti mandagiems ir dėmesingiems pacientų ir kolegų atžvilgiu, laikytis tarnybinės etikos normų.

13.1.4. Ateiti į darbą ir išeiti iš darbo nustatytu laiku. Ne darbo metu darbo vietoje būti tik suderinus su padalinio vadovu. Jei į darbą darbuotojas negali atvykti dėl svarbių priežasčių, apie tai jis turi informuoti padalinio vedėją ar vyriausiąjį gydytoją ne vėliau, kaip likus vienai valandai iki pamainos pradžios.

13.1.5. Tinkamai vykdyti savo pareigas, atlikti pavestą darbą.

13.1.6. Darbe vadovautis pareigų instrukcijomis, medicinos normomis, kitais teisės aktais ir lokaliniais dokumentais, prietaisų, aparatų ir kitos įrangos naudojimo instrukcijomis ir šiomis taisyklėmis bei vykdyti teisėtus administracijos nurodymus.

13.1.7. Darbo metu turėti darbo vietoje ar būti prisisegę savo asmens korteles.

13.1.8. Pranešti administracijai apie darbo metu gautas traumas, susijusias su darbu, ūmius sveikatos sutrikimus, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą, nurodyti įvykio aplinkybes ir pasekmes.

13.1.9. Įsidarbinant ir vėliau ne rečiau vieną kartą metuose tikrintis sveikatą. Nevykdant šios nuostatos darbuotojas gali būti nušalintas nuo darbo, nemokant atlyginimo už nušalinimo laiką.

13.1.10. Saugoti ir tausoti įstaigos turtą, neleisti jo gadinti, grobstyti, naudoti savanaudiškiems tikslams. Taupiai naudoti darbui skirtas priemones, energijos resursus.

13.1. 11. Darbuotojas, pastebėjęs kitą darbuotoją neblaivų arba apsvaigusį nuo narkotinių ar psichotropinių preparatų, privalo apie tai nedelsiant pranešti vyriausiajam gydytojui ir tiesioginiam vadovui bei, esant galimybei, imtis priemonių užtikrinančių galimų neigiamų padarinių dėl darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo kilimui.

13.2. Įstaigoje darbuotojams draudžiama:

13.2.1. darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, toksines ar narkotines medžiagas, būti neblaiviems ar apsvaigusiems.

13.2.2. pavesti savo darbą atlikti kitam asmeniui be padalinio vadovo sutikimo.

13.2.3. naudotis įstaigos turtu, darbo, ryšio ir kitomis priemonėmis bei pareigų teikiamomis galimybėmis asmeniniais tikslais;

13.2.4. versti pacientus finansiškai remti ligoninę.

13.3. Asmens sveikatos istorijos, kiti medicininiai ir nemedicininiai dokumentai, susiję su įstaigos darbu, yra įstaigos nuosavybė ir saugomi, tvarkomi bei platinami galiojančių teisės aktų bei vyriausiosios gydytojos bei šiomis taisyklėmis nustatyta tvarka.

13.4. Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), medžiagų pereikvojimo, baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės, išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, netinkamo materialinių vertybių saugojimo, netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos, to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti, kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.

13.5. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Šie darbuotojai įstaigoje nurodyti kolektyvinėje sutartyje. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.

13.6. Tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Šių darbuotojų grupės įstaigoje yra nurodytos kolektyvinėje sutartyje. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala.

13.7. Už šių taisyklių nevykdymą, netinkamą vykdymą ar pažeidimą darbuotojams gali būti taikomos drausminės nuobaudos.

 

  1. Ginčų ir konfliktų tarp įstaigos ir pacientų sprendimo tvarka:

 

14.1. Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame skirsnyje nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų.

14.2. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šiame skirsnyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis.

14.3. Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.

14.4. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.

14.5. Visi įstaigoje gauti pacientų arba jų atstovų skundai turi būti užregistruoti ir perduoti vyriausiajam gydytojui.

14.6. Vyriausiasis gydytojas, susipažinęs su paciento ar jo atstovo pateiktu skundu, nustatęs, kad jis atitinka 14.2. – 14.4. punktuose nustatytus reikalavimus, paskiria veiksmus, kuriuos reikia toliau atlikti – organizuoti vidinį medicininį auditą, patikrinti atskirų darbuotojų ar padalinio veiklą, paskirti komisiją skunde nurodytiems faktams ištirti.

14.7. Atlikus tyrimą, vyriausiasis gydytojas, susipažinęs su tyrimo rezultatais, įvertina juos ir atsakingus asmenis, patvirtina korekcinius – prevencinius veiksmus rastiems pažeidimams pašalinti, paveda vidaus medicininio audito grupės vadovui per nustatytą laiką registruoti panašaus pobūdžio klaidas.

14.8. Skundą reikia išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui arba jo atstovui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.

14.9. Skundai, gauti kontroliuojančiose institucijose, įstaigoje nagrinėjami, esant kontroliuojančių institucijų nukreipimui, SAM patvirtinta tvarka ir terminais.

 

  1. Darbuotojų sauga ir sveikata

 

15.1. Darbuotojų saugą ir sveikatą įstaigoje užtikrina vyriausiojo gydytojo įsakymu įsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, kurią atstovauja darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas.

15.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus padaliniuose įgyvendina padalinių vadovai (vedėjai).

15.3. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas, padalinių vedėjai savo veikloje vadovaujasi teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, reikalavimais.

15.4. Įstaigoje gali būti steigiamas darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, atliekantis teisės aktais reglamentuotas funkcijas, jei įstaigos  profesinės sąjungos ar kolektyvo įgalioti asmenys pareiškia tokį pageidavimą.

15.5. Įstaigos administracijos ir darbuotojų santykiai grindžiami teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą (teisės aktų sąrašus turi darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas ir padalinių vedėjai), reikalavimais.

 

  1. Ligos istorijų, ambulatorinių kortelių, kitų medicininių dokumentų išdavimo tvarka

 

16.1. Ligos istorijos, ambulatorinės kortelės, kiti medicininiai dokumentai (toliau – medicininiai dokumentai) yra įstaigos nematerialus turtas ir yra naudojami, saugomi ir išduodami kitiems asmenims vadovaujantis vyriausiosios gydytojos patvirtinta tvarka, archyvo nuostatais bei šiomis taisyklėmis.

16.2. Medicininius dokumentus kitiems asmenims turi teisę išduoti šie darbuotojai:

16.2.1. Medicinines pažymas, išrašus iš medicininių dokumentų – gydantis gydytojas;

16.2.2. Medicininių dokumentų kopijas – raštinės administratorė;

16.2.3. Medicininių dokumentų originalus – vyr. gydytoja, arba vyr. gyd. pavaduotoja medicinai;

16.2.4. Medicininius dokumentus ar jų kopijas juridiniams asmenims – vyr. gydytoja, arba vyr. gyd. pavaduotoja medicinai;

16.3. Darbuotojai, išduodantys medicininius dokumentus, privalo laikytis konfidencialumo reikalavimų, atsižvelgdami į tai, kad visa informaciją apie pacientą yra konfidenciali ir kitiems asmenims teikiami tik pacientų ar jų atstovų raštišku sutikimu. Konfidencialumo reikalavimas netaikomas ir raštiško paciento ar jų atstovo sutikimo nereikia, kai medicininiai dokumentai išduodami sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose gydomas, slaugomas pacientas arba atliekama jo sveikatos ekspertizė, institucijoms, kontroliuojančioms sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, Teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnyboms bei kitoms institucijoms, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai.

16.4. Juridiniams asmenims medicininiai dokumentai ar jų kopijos išduodami per 3 darbo dienas tik esant raštiškam motyvuotam prašymui. Pacientui arba jo atstovui medicininių dokumentų originalai išduodami per 3 darbo dienas tik esant raštiškam motyvuotam prašymui, jeigu pacientas savo sąskaita pagamina įstaigai išduodamų dokumentų kopijas. Archyvuose saugomų medicininių dokumentų originalai pacientams arba jų atstovams neišduodami. Įstaigos administracija turi teisę atsisakyti išduoti pacientui arba jo atstovui medicininių dokumentų originalą, jei nustato, kad prašyme nurodytas motyvas yra nepakankamas. Medicininių dokumentų kopijos pacientui ar jo atstovui išduodamos per 3 darbo dienas, esant raštiškam prašymui. Rašytinio prašymo reikalavimas netaikomas išduodant pacientui arba jo atstovui medicinines pažymas.

16.5. Darbuotojas, išduodantis pacientui ar jo atstovui medicininius dokumentus, privalo patikrinti pareiškėjo tapatybę, patikrindamas jo tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasas, asmens tapatybės kortelė, kitas asmens tapatybės dokumentas su asmens nuotrauka), atstovavimą patvirtinančius dokumentus (gimimo liudijimas, atstovavimo sutartis, teismo sprendimas ar kt.) Tais atvejai, kai yra būtinas raštiškas fizinio asmens prašymas dėl medicininių dokumentų ar jų kopijų išdavimo, darbuotojas, išduodantis medicininius dokumentus privalo padaryti asmens tapatybę bei atstovavimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir pridėti jas prie prašymo.


  1. Baigiamosios nuostatos:

 

17.1.Taisykles tvirtina vyriausiasis gydytojas įsakymu.

17.2.Taisyklės įsigalioja nuo jų patvirtinimo dienos.

17.3.Taisyklės galioja visiems įstaigoje dirbantiems darbuotojams, pacientams ir jų artimiesiems.

17.4.Su šiomis taisyklėmis privalo susipažinti visi įstaigos darbuotojai, pacientai ar jų atstovai, susipažinimo faktą patvirtinant parašu.

 

 

Paruošė: A. Liutkus

 

 


Svarbi informacija:

Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus telefono nr.:
8 46 452166

Registratūros telefono
nr.: 8 46 453942

Pasitikrink ar tu draustas



Praneskite apie korupcija

SEO, Svetainių kūrimas www.internetsolutions.lt
SERP, Keyword Rank, RSS, RSS FEED,
Visos teisės saugomos: gargzduligonine.lt
SERP, Keyword Rank, RSS, RSS FEED,